Kaip paruošti įmonę ekstremaliai situacijai? Praktinis planas darbuotojams

Ekstremali situacija įmonėje nebūtinai reiškia vien gaisrą ar evakuaciją.

Tai gali būti ilgalaikis elektros ar ryšio sutrikimas, vandens tiekimo problema, pavojingos oro sąlygos, transporto sutrikimai, didelio masto avarija ar situacija, kai darbuotojai kurį laiką negali saugiai išvykti iš darbo vietos.

Todėl įmonės pasirengimą verta vertinti ne kaip vieną kuprinę ar krepšį, o kaip visą sistemą:

• aiškų veiksmų planą;
• darbuotojų informavimą;
• atsakingų žmonių paskyrimą;
• pagrindinių priemonių rezervą;
• ryšio alternatyvas;
• evakuacijos ir laikino buvimo darbo vietoje scenarijus.

Svarbiausia, kad darbuotojai žinotų ką daryti dar prieš atsirandant realiai ekstremaliai situacijai. PAGD taip pat akcentuoja, kad pasirengimas apima rizikos vertinimą, veiksmų planavimą, mokymą ir reikalingų išteklių numatymą.

1. Pirmiausia įvertinkite realias įmonės rizikas

Skirtingos įmonės turi labai skirtingus poreikius.

Biuro Vilniaus centre pasirengimo planas skirsis nuo:

• gamybos įmonės;
• sandėlio;
• mokyklos;
• statybų bendrovės;
• logistikos centro;
• atokiau esančios gamyklos;
• įmonės, kurioje dirba keli šimtai žmonių.

Todėl pirmas klausimas turėtų būti ne:

„Kiek kuprinių reikia nupirkti?“

O:

„Kokios situacijos mūsų įmonei realiausiai sukeltų problemų?“

Įvertinkite:

• elektros tiekimo nutrūkimą;
• vandens tiekimo sutrikimą;
• mobiliojo ryšio ar interneto problemas;
• gaisrą;
• pavojingą oro taršą;
• ekstremalias oro sąlygas;
• transporto sutrikimus;
• poreikį evakuoti darbuotojus;
• situaciją, kai darbuotojams kurį laiką saugiau likti pastate.

2. Turėkite aiškų veiksmų planą

Ekstremalios situacijos metu ilgos instrukcijos dažniausiai tampa nepraktiškos.

Darbuotojai turėtų aiškiai žinoti:

• kas priima sprendimą;
• kas informuoja darbuotojus;
• kas iškviečia pagalbą;
• kur susirinkti evakuacijos metu;
• kas patikrina patalpas;
• kur laikomos pasirengimo priemonės;
• kas atsakingas už jų priežiūrą;
• kaip veikiama sutrikus įprastam ryšiui.

PAGD skelbia atskiras ekstremaliųjų situacijų valdymo planų gerosios praktikos rekomendacijas ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms. Priklausomai nuo organizacijos pobūdžio ir jai taikomų reikalavimų, gali būti aktualios ir formalios civilinės saugos pareigos.

Praktinis darbuotojų pasirengimo rinkinys nepakeičia teisės aktuose numatytų planų, jeigu jūsų organizacijai jie yra privalomi.

3. Nuspręskite, kiek žmonių turite pasirūpinti

Vienas svarbiausių skaičių – kiek žmonių įprastai vienu metu yra darbo vietoje.

Ne kiek įmonėje yra darbuotojų iš viso, o kiek jų realiai gali būti pastate tuo pačiu metu.

Pavyzdžiui:

• įmonėje dirba 100 žmonių;
• 30 dirba nuotoliniu būdu;
• 20 dažnai būna komandiruotėse;
• darbo vietoje įprastai būna apie 50 žmonių.

Tokiu atveju pasirengimo priemones logiškiau pirmiausia planuoti pagal realų žmonių skaičių darbo vietoje.

Taip pat įvertinkite:

• klientus;
• svečius;
• rangovus;
• darbuotojus skirtingose pamainose.

4. Vanduo darbuotojams

Vanduo labai greitai tampa didžiausia atsargų dalimi.

LT72 gyventojams rekomenduoja apie 2 litrus geriamojo vandens žmogui per parą, arba apie 6 litrus trims paroms.

Įmonėje nebūtinai praktiška sandėliuoti tris paras vandens kiekvienam darbuotojui, todėl reikia vertinti konkretų scenarijų.

Pavyzdžiui, galima turėti:

• pradinę geriamojo vandens atsargą;
• kelias mažesnes talpas;
• papildomų vandens paruošimo priemonių;
• aiškią atsargų papildymo tvarką.

50 žmonių net ir vienai parai reikalingas vandens kiekis jau tampa reikšmingas, todėl jį verta planuoti kaip atskirą įmonės pasirengimo dalį.

5. Maisto rezervas

Ne kiekvienai įmonei reikia sandėliuoti dideles maisto atsargas.

Tačiau verta įvertinti scenarijų, kai darbuotojai negali iš karto saugiai išvykti iš darbo vietos.

Tokiu atveju praktiškiausias maistas yra:

• ilgai galiojantis;
• kompaktiškas;
• nereikalaujantis šaldytuvo;
• valgomas be sudėtingo paruošimo.

Didesnėje organizacijoje patogiau turėti standartizuotus avarinio maisto davinius nei dešimtis skirtingų produktų, kurių galiojimo terminus sunku prižiūrėti.

6. Pirmoji pagalba

Įmonėje pirmosios pagalbos pasirengimas turi būti vertinamas atskirai nuo bendro krizių rinkinio.

Svarbu žinoti:

• kur yra pirmosios pagalbos priemonės;
• kas atsakingas už jų tikrinimą;
• kurie darbuotojai moka suteikti pirmąją pagalbą;
• ar priemonės lengvai pasiekiamos iš skirtingų patalpų.

Didesnėje darbo vietoje vienas rinkinys, laikomas kitame pastato gale, gali būti nepraktiškas.

Todėl priemones verta paskirstyti pagal patalpų dydį, žmonių skaičių ir rizikas.

7. Ryšys ir informacija

Ekstremalios situacijos metu vien WhatsApp ar Teams grupės gali neužtekti.

Įmonė turėtų apsvarstyti:

• darbuotojų telefonų sąrašą;
• alternatyvų kontaktinį žmogų;
• nešiojamą radijo imtuvą oficialiai informacijai;
• powerbankus;
• atsargines baterijas;
• racijas, jei darbuotojai dirba didesnėje teritorijoje ar keliuose pastatuose.

Svarbiausia turėti bent vieną ryšio variantą, kuris nepriklauso nuo vienos konkrečios sistemos.

8. Apšvietimas

Dingus elektrai net ir pažįstamas biuras ar sandėlis gali tapti sunkiai naudojamas.

Todėl verta turėti:

• galvos žibintuvėlių;
• rankinių žibintuvėlių;
• atsarginių baterijų.

Galvos žibintuvėlis ypač praktiškas darbuotojams, kuriems reikia judėti, tikrinti patalpas ar atlikti kitus veiksmus abiem rankomis.

9. Šiluma ir laikinas buvimas darbo vietoje

Jeigu pastate sutrinka šildymas arba žmonėms tenka ilgiau laukti pagalbos, gali praversti:

• termoizoliacinės antklodės;
• vienkartiniai avariniai miegmaišiai;
• papildomos šilumos priemonės.

Tokios priemonės užima nedaug vietos, todėl jas galima sandėliuoti didesniam žmonių skaičiui.

10. Kvėpavimo takų ir asmeninė apsauga

Priklausomai nuo galimų scenarijų, pasirengimo rinkinyje galima numatyti:

• respiratorius;
• vienkartines pirštines;
• dezinfekavimo priemones;
• drėgnas servetėles;
• apsaugą nuo lietaus.

Svarbu šias priemones rinktis pagal konkrečią riziką, o ne vien todėl, kad jos „atrodo kaip išgyvenimo įranga“.

11. Darbuotojų asmeniniai poreikiai

Įmonė negali standartiniu rinkiniu išspręsti visų individualių žmogaus poreikių.

Darbuotojai turėtų būti informuoti, kad patys pasirūpintų:

• reguliariai vartojamais vaistais;
• asmeniniais akiniais ar lęšiais;
• individualiomis medicinos priemonėmis;
• kitais jiems būtinais daiktais.

Įmonės rinkinys turėtų būti skirtas bendro naudojimo priemonėms, o ne bandyti atkartoti kiekvieno žmogaus individualią išvykimo kuprinę.

12. Kur laikyti pasirengimo priemones?

Didelė klaida – turėti priemones, tačiau laikyti jas ten, kur ekstremalios situacijos metu niekas jų nepasieks.

Vieta turėtų būti:

• aiškiai žinoma atsakingiems darbuotojams;
• lengvai pasiekiama;
• apsaugota nuo drėgmės ir temperatūros poveikio;
• neužrakinta taip, kad raktą turėtų tik vienas žmogus.

Didesnėje įmonėje galima turėti kelis rinkinius skirtingose pastato zonose.

13. Kuprinės ar bendri krepšiai?

Įmonei nebūtinai racionalu pirkti po individualią 72 valandų kuprinę kiekvienam darbuotojui.

Dažnai praktiškesni yra bendri keliems žmonėms skirti krepšiai.

Pavyzdžiui, galima komplektuoti rinkinius:

• 5 žmonėms;
• 10 žmonių;
• 20 žmonių;
• 30 žmonių;
• arba pagal konkretų darbuotojų skaičių.

Bendroje komplektacijoje nereikia dešimt kartų dubliuoti tokių priemonių kaip radijas ar daugiafunkcis įrankis.

Taip daugiau vietos ir biudžeto galima skirti:

• pirmosios pagalbos priemonėms;
• vandeniui;
• maistui;
• šilumos priemonėms;
• respiratoriams;
• kitoms didesniam žmonių skaičiui reikalingoms atsargoms.

14. Kas turi prižiūrėti rinkinius?

Rinkinys neturėtų būti nupirktas ir pamirštas penkeriems metams.

Paskirkite konkretų atsakingą žmogų ar pareigybę.

Periodiškai reikia patikrinti:

• maisto galiojimo terminus;
• baterijas;
• pirmosios pagalbos priemones;
• radijus ir žibintuvėlius;
• powerbankų įkrovą;
• darbuotojų skaičiaus pokyčius;
• ar nepasikeitė įmonės patalpos ir rizikos.

Gera praktika – įtraukti šią patikrą į jau egzistuojantį periodinių saugos patikrų procesą.

15. Darbuotojai turi žinoti, kad rinkiniai egzistuoja

Net geriausias pasirengimo rinkinys yra beveik bevertis, jei apie jį žino tik įmonės vadovas.

Darbuotojams verta trumpai paaiškinti:

• kur laikomos priemonės;
• kada jos naudojamos;
• kas jas išduoda;
• kur evakuotis;
• kur yra susirinkimo vieta;
• kas koordinuoja veiksmus.

Tam nebūtina rengti ilgų mokymų kiekvieną mėnesį.

Kartais užtenka trumpo pristatymo darbuotojams ir periodinio priminimo.

Pavyzdinis 20 darbuotojų pasirengimo checklistas

Vanduo ir maistas

• Geriamojo vandens rezervas
• Ilgai galiojantis maistas
• Vandens dezinfekavimo ar filtravimo priemonės

Pirmoji pagalba

• Pirmosios pagalbos rinkiniai
• Vienkartinės pirštinės
• Dezinfekavimo priemonės

Ryšys ir energija

• Radijo imtuvas
• Powerbankai
• Įkrovimo laidai
• Atsarginės baterijos
• Racijos, jei aktualu

Apšvietimas

• Galvos žibintuvėliai
• Rankiniai žibintuvėliai

Šiluma ir apsauga

• Termoantklodės
• Avariniai miegmaišiai
• Respiratoriai
• Lietpalčiai
• Darbo / vienkartinės pirštinės

Bendros priemonės

• Daugiafunkcis įrankis
• Virvė
• Tvirta lipni juosta
• Švilpukai
• ZIP / šiukšlių maišai

Organizaciniai dalykai

• Atsakingas darbuotojas
• Evakuacijos planas
• Susirinkimo vieta
• Darbuotojų kontaktų sąrašas
• Alternatyvus ryšio būdas
• Periodinės rinkinių patikros grafikas

Nuo ko pradėti mažai įmonei?

Jeigu įmonėje dirba 5–10 žmonių, nereikia iš karto kurti sudėtingos civilinės saugos sistemos vien tam, kad pradėtumėte praktiškai ruoštis.

Pirmas etapas gali būti labai paprastas:

1. Įvertinkite pagrindines rizikas.

2. Susitarkite, kas vadovauja veiksmams.

3. Turėkite bendrą darbuotojų kontaktų sąrašą.

4. Numatykite evakuacijos ir susitikimo vietą.

5. Sukomplektuokite pagrindines bendro naudojimo priemones.

6. Kartą per metus viską patikrinkite.

Svarbiausia pradėti nuo paprastos ir veikiančios sistemos, o ne nuo šimto puslapių dokumento, kurio niekas nėra skaitęs.

Kuprinė72 sprendimai įmonėms

Kuprinė72 komplektuoja krizių pasirengimo kuprines ir krepšius pagal konkrečios organizacijos poreikius.

Galime ruošti sprendimus nuo kelių iki šimtų darbuotojų ir keisti komplektaciją pagal:

• darbuotojų skaičių;
• darbo vietos pobūdį;
• numatomus scenarijus;
• įmonės biudžetą;
• jau turimas pasirengimo priemones.

Tai leidžia nedubliuoti to, ką įmonė jau turi, ir daugiau dėmesio skirti realiai trūkstamoms priemonėms.

Praktinis krizių pasirengimo krepšys nėra įmonės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano pakaitalas, tačiau jis gali būti viena iš praktinių tokio pasirengimo dalių.

Kur gauti oficialią konsultaciją?

Nuo 2026 m. Lietuvoje veikia PAGD civilinės saugos konsultavimo linija 1856.

Ji skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, norintiems pasikonsultuoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir prevencines priemones.

Tai ypač naudinga, jei kyla klausimų apie jūsų organizacijai taikomus civilinės saugos reikalavimus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kiekvienai įmonei reikia 72 valandų rinkinio kiekvienam darbuotojui?

Ne. Praktinis pasirengimas turi būti pritaikytas pagal darbuotojų skaičių, darbo vietą, rizikas ir numatomą scenarijų. Bendro naudojimo priemones dažnai racionaliau komplektuoti keliems žmonėms skirtuose rinkiniuose.

Ar įmonei reikia ekstremaliųjų situacijų valdymo plano?

Reikalavimai priklauso nuo organizacijos pobūdžio ir jai taikomų teisės aktų. PAGD skelbia atskiras rekomendacijas ūkio subjektų ir kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planams.

Kiek rinkinių reikia 50 darbuotojų?

Nebūtina turėti 50 vienodų kuprinių. Galima rinktis kelis didesnius bendro naudojimo rinkinius arba jų kombinaciją pagal pastato zonas, pamainas ir darbuotojų skaičių.

Kas turėtų būti atsakingas už rinkinius?

Įmonė turėtų paskirti konkretų žmogų ar pareigybę, atsakingą už rinkinių vietą, periodinę patikrą ir darbuotojų informavimą.

Kur kreiptis dėl oficialių civilinės saugos klausimų?

PAGD konsultavimo linija 1856 konsultuoja civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimais.

Informacija atnaujinta 2026 m. rugpjūtį.